sviestas

svíestas sm. sing. (1) KBII55, J, Rtr, Š, (3); SD144, SE109, H, Sut, M, L, LL83, svíestai pl. (1) KBII55, sviestaĩ (3) iš grietinės gaunami standūs riebalai: Sviestą mušu R, MŽ. Sumušiau svíestą kaip ledą Dkš. Sviestą sukti, mušti N. Gražus svíestas susisukė! Kp. Kitą kartą pamotė išsiuntė mergelę svíesto sukti iš parūgų Šts. Išplaudžius svíestą apipilk sūriu [v]andeniu Alks. Suk antraip sviestą, greičiau susimuš Užv. Mušenka tokia buvo su sparniukais, par pusę valandos padirbs svíesto kaip molio Klk. Ar svíesto sūrio paduot? Rdd. Duona su sviestu patepta MŽ118. Duonos riekė su svíestu (aptepta) KI271. Pyragų prikepsi, tai su svíestu pavalgai Pb. Tepa svíesto kaip molio, nežiūri, kad pasitaupyt reikia Mžš. Kabyk, nesigailėk: svíestas ne molis, pečių nelipysi Skr. Išverda tų manų košės, įdeda svíesto Sk. Pareita į trobą, bulvių išsiverda, svíesto bliūdas y[ra] padėtas Ms. Žuvis svíeste kepta KI272. Iškepė jam svieste, riebiai, pautienės su trūkžolėmis, bet Lapinas nieko valgyti nenorėjo V.Krėv. Iškepiau blynus svíeste Klt. Kap plaukioja sviestè sūris, tai sota ir gardu Btrm. Sūris buvo kirviu skeltas, o sviestu blizgėjo ir burnoj tirpo S.Čiurl. Nebvalgyk to svíesto – senas y[ra], laiškus LKT83(Pln). Sviestas kietas, gal į sieną duoti, o niekas neperka Šts. Svíesto akmuo (apie 15 kilogramų) KII206. Kaži a tas svíestas jau svíestu bė[ra] (maža likę) Lkv. Josmi (loc. pl. jos turi) daugį svíesto LKKIII129(Zt). Kap dvi karvi, tai svíesto yra LKKXI164(Zt). Svíesto kaip molio (labai daug) Tj. Laikiau svíesto kruopelę svečiui, dabar ėmė ir suvalgė Mrj. Svíesto kabiniuką davėm kaimynei Dglš. Būdavo, svíesto Velykose tik paragauni Dglš. Karvė – ilgoji paltis, vaikai! Ko yra a nėra, o pieniuko yra – sviesčiùko vis pasidarysi Vdk. Ale būs sviestáičio! Lkv. Šarka, užsinešus an dangsčio, svíesto kūgį lesa (ps.) Grv. Kiškelienė kepė kepė [pyragą], o kiškučiai svíestu tepė DrskD267. Šeiminyke, sūrio, sūrio, gaspadine, svíesto, svíesto! (skerdžiaus rytmečio trimito pamėgdžiojimas) Lz. Čia pats geresnysis svíestas LKT334(Smal). Didysis svíestas (iš grietinės gerai neišsiskyręs) DŽ¹. Didžiasai svíestas kaip ir putra išėjo LKT300(Sb). Svíestas didžiulis kap bulbų košė Pv. Tas svíestas buvo kaip ir padidysai Alks. Taukinis sviestas (labai geras) Šv. Kastinis sviestas (baltas, į didįjį sušokęs sviestas) Šv. Py ropių reik baltojo svíesto (kastinio) Klp. Senovė[je] kastinį vadinę svíestu, o svíestą vadinę taukiniu svíestu Pln. Geltas svíestas (tikras); baltas svíestas (arba kastìnis) BzF80. Natūralus ir lydytas sviestas rš. Svíestuj (svieste) LKGI220(Pnd). ^ Žemė kai svíestas (derlinga, gerai įdirbta) NdŽ. Gyvena – kaip svieste mirksta (ištekliuje) KrvP(Krž). Kiaulė kai svíestas – graži Klt. Tiek su kumsčia, tiek su sviesto gniūžte mušti J. Motinos dūžis – svíesto gniūžis Slnt. Močios mušimas – sviestu tepimas J.Jabl. Mamytės lupimas – tai svíesto tepimas Krč. Vyro mūšis kaip svíesto gniūžis Krš. Atsisako kaip ubagas nuo sviesto LTR(Kz). Burna jų slidesnė yra nei sviestas BPs55,21. Vienam svíestas galvelė[je], o kitam – didsviestis (vieno gera galva, kito prasta) Všv. Sviesto kūgį neprikrausi LTR(Rs). Svíestas upe neina (jis taupytinas) Dglš. Svíestas toli nusviestas (sakoma, kai nėra sviesto) Dglš. Nu gerai, – bus šviežios duonos su svíestu (atsakoma kam gąsdinančiam mirsiant) End. Nuo sviesto šoksi piesto (atsakoma paprašiusiam sviesto) LTR(Kp), Pnd. Nuo sviesto plaukai stojas piesto LTR(Dkk). Matyt, kad piene plaukęs ir sviestą braukęs LTR(Šll). Su sviestu ir kirvis gardu LKGI527(Igl). Sviestu košės nepagadinsi LTR(Srd), Kdn, Ds. Iš miego sviesto nesuksi Gsč, Krp. Iš tešmens karvei svíesto neišlieši (karvę reikia gerai šerti, kad iš jos gautum) Kv. Kas iš to gražumo – nesuksi svíesto Sk. Iš vieno to grožio svíesto nesuksi LKT54(Trk). Iš kaktos svíesto nekabinsi Kv. Iš kaktos sviesto netepsi LTR(Zp), Pln. Liks šuniui sviestas, mum maslionkos (sakoma, kai nesimuša sviestas) LTR(Grv). Turtingam pats velnias sviestą į košę krauna PPr301. Bagotam tai košės puodelin velnias sviestu šika LTR(Srj). Už marių ir veršius midu girdo, sviestu peni TŽIII380. Dvi seseli sviestą skuta (rogės važiuoja) ST456. Dvi sesutės sviestą laižo (glosto Kb) (rogės važiuoja) Ck. ║ pl. apie sviesto daugumą: Nusipenėjusi parapijos sūriais ir sviestais ponia P.Cvir. Dabar pãts svíestai, pãts pienai Skr. Šiandie tų svíestų pilnas turgus Mrj. Par sviestus, par lašinius begal gauti ko nusipirkti karės metais Šts. Prideda sviestų̃ ir kiaušinių [į tortą] Msn. Motyno (žmonos) nėra, aš aple sūrius, svíestus nieko nežinau Rdn.

◊ kaĩp per svíestą

1. Kt labai gerai (sekasi): Kàp per svíestą mano vaikam eina Rš.

2. Mrj lengvai, sklandžiai: O narus dalgiukas, kaĩp par svíestą eina Žlp. Tas peilis labai aštrus: riekiant duoną, eina kaip par sviestą Jnš.

kaĩp po svíestą plaukýti gerai gyventi: Ažu šitokio darbinyko išejus, tai kaĩp po svíestą plaukìs Užp.

kaĩp su svíestu tẽpa per šìrdį labai patinka: Anam gėda, o mun kaĩp su svíestu tẽpa par šìrdį Trk.

kaĩp svíestu pàtepta labai gerai (sekasi): Mieste visus reikalus atlikau greitai, viskas eina kaĩp svíestu pàtepta Jnš.

kaĩp svíestu pàteptas geras, malonus: Jisai toksai buvo kaĩp svíestu pàteptas Pg.

kaĩp svíestu tẽpa apie sklandžią kalbą: Kalba, kaĩp svíestu tẽpa Sml. lãšinius tèpti svíestu persistengti, perdėti: Valgydamas lašinius sviestu tepa, silkę druska sūdo Pln.

lýg svíestu pàtepė labai pradžiugino: Kai jis tep pasakė, tai mane lýg svíestu pàtepė Mrj.

svíesto kū́gis geras gyvenimas: Manai, kad pas jų tai svíesto kū́gis Skr.

svíestą mùšti lakstyti aukštyn žemyn (apie uodų zujimą): Jei uodai muša sviestą, bus šiltas oras MTtV40.

svíestu pàteptas sklandus: Sviestu pateptas jo takas V.Mont.

svíesto žolė̃; Q107 bot. pelkinė puriena (Caltha palustris).